ruimingas

×rùimingas, -a adj. (1) K 1. N, Skrd erdvus, platus, talpus: Čia ruimingas namas, tarpvartis J. Tas kambarys rùimingas – daug žmonių gal tilpt Jrb. Butas sudėtas iš didelės grinčios, ruimingos priemenios ir kamaros V.Kudir. Nulipina korius su ruimingesnėmis akutėmis A1885,127. Pats urvo vidurys yra pakaktinai ruimingas, išklotas samanomis, lapais ir žolėmis Blv.

rùiminga n.: Jauku ir ruiminga tame kambaryje rš. rùimingai adv. K. | prk.: Svetimoje kalboje ruimingai aprašyti nusidavimai lietuvninkų prš.

2. laisvas, dukslus: Rùimingos rankovės, kurpės KII346.